Artificial Intelligence for Diagnosing Skeletal Trauma

内容摘要

Darbo autorius: Urtė Lukoševičiūtė Darbo pavadinimas: Dirbtinis intelektas skeleto traumų diagnostikoje: literatūros apžvalga Tyrimo tikslas. Išanalizuoti literatūroje pateiktus DI diagnostinio tikslumo rodiklius skeleto traumų diagnostikoje ir palyginti juos su specialistų rezultatais. Uždaviniai: 1. Išanalizuoti literatūroje aprašytas DI pritaikymo galimybes medicinoje bei radiologijoje. 2. Išanalizuoti literatūroje aprašytą DI pritaikymą, diagnozuojant skeleto trauminius pakitimus. 3. Surinkti straipsnius su tyrimais, kuriuose vertinamas DI modelio jautrumas, specifiškumas ir tikslumas, diagnozuojant įvairių anatominių sričių skeleto traumas rentgenologiniu tyrimu, o gauti rezultatai yra lyginami su specialistų rezultatais. 4. Išanalizuoti šiuos tyrimus ir pateikti rezultatus. Metodai. Atlikta literatūros apžvalga naudojant Pubmed duomenų bazę 2024.01.01 – 2024.12.31. Remiantis įtraukimo ir atmetimo kriterijais į tyrimą įtraukta 17 straipsnių. Rezultatai. Didžiausias jautrumas, specifiškumas ir tikslumas, lyginant su kitų anatominių sričių tyrimais, buvo nustatytas, diagnozuojant proksimalinio šlaunikaulio lūžius – dubens sritis. Visi 3 rodikliai viršijo 95% ribą. Prasčiausiai DI diagnozavo ,,bet kokios anatominės srities“ lūžius – visi trys rodikliai nesiekia 90%. DI pagal jautrumą, specifiškumą ir tikslumą pralenkė gydytojus radiologus trijuose tyrimuose iš 14, o visi skirtumai buvo statistiškai reikšmingi (p < 0,05). Gydytojai radiologai nei viename tyrime nepralenkė DI visais trimis rodikliais. Visuose tyrimuose specialistai, kurie naudojosi DI pademonstravo bent vieną geresnį rodiklį, lyginant su gydytojais, kurie DI nesinaudojo. 2 iš 7 tyrimų specialistai su DI priemone pagerino visus 3 rodiklius – jautrumą, specifiškumą ir tikslumą. Lyginant DI su specialistai, kurie naudojosi DI, 3 tyrimuose iš 4 DI statistiškai reikšmingai (p < 0,05) pagerino specialistų diagnostinį jautrumą, lyginant su vienu DI. Išvados. 1. DI pritaikymas medicinoje neapsiriboja tik diagnostine radiologija. Siekiama pritaikyti šią priemonę tiek dermatologijoje, tiek oftalmologijoje bei visose įmanomose sveikatos priežiūros įstaigos grandyse. 2. Skeleto traumų diagnostikoje pirmiausia bandoma DI inegruoti, analizuojant rentgenologinio tyrimo vaizdus. 3. Surinka 17 straipsnių, kurie lygina 10 DI modelių gebėjimą diagnozuoti 6 skirtingų anatominių sričių lūžius ir lygina gautus tyrimo jautrumo, specifiškumo ir tikslumo rezultatus su gydytojų 4 specialistų. 4. DI tiksliausiai atpažino stambių kaulų (šlaunikaulio) lūžius. Iš 14 tyrimų tik 3 parodė, kad DI statistiškai reikšmingai pagerino visus diagnostinius rodiklius, todėl kai kurie DI modeliai netinka trauminių lūžių diagnostikai. Tik viename tyrime DI reikšmingai pagerino gydytojų diagnostiką, tad jis gali būti laikomas pagalbine priemone. Trijuose tyrimuose specialistai, naudodamiesi DI, geriau diagnozavo lūžius nei pats DI, todėl kai kurie modeliai nėra pakankamai patikimi savarankiškai diagnostikai.